BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dovana

Na va, prie visų šventinių dovanų prisidėjo dar ir dovana valstybei. Ne savo noru padovanosim sumą su dviem nuliais už automobilio pastatymą neįgaliesiems skirtoje vietoje… 5 minutėms. Mašiną priparkavo brangiausias mano, o su policininkais ėjau šnekėt aš. Bandžiau susitart, kad nenubaustų, bet nekokia iš manęs melagė… Nu nesijaučiau teisi, žinojau, kad nusikaltom tai kažkaip visai negražiai skambėjo atsiprašymai, kad mes čia trumpam ir t.t. ir pan. Ir šiaip, neturiu visai nieko prieš kelių policininkus, kai reikėjo tikrai sulaukiau jų pagalbos. Negalima pykti ant žmonių ir jų keiktiuž tai, kad dirba savo darbą. Va.

Dindilin Kalėdos

Važiuoju sau važiuoju šįryt į savo alma mater ir kad pasileis per radiją dainuot “Dindilin jau Kalėdos” galvoju, kokios čia grupės šedevras… Ir tada melodija pritilsta ir pasigirsta žodžiai “Mieli Lietuvos žmonės aš Petras Auštrevičius…” (ar kažkaip panašiai). Šiaip man patiko, netradiciškai taip :) Tai jau antras hitas po “Už Petrą už Petrą”, kokios melodijos sulauksim per artėjančius rinkimus?

Kalėdinė eglutė

Prabalsavau ką tik Delfyje už savo gimto miesto eglę. Graži ji man šiais metais, žymiai gražesnė nei pernykštė. Tik gal nuotrauka galėjo būti vakare daryta…

Orai, Kalėdos…

Čia turbūt kiaulystės dėsnis, kad kai sėdi namie, ir į lauką eini tik šuns pavedžiot ar teritorijos patikrint, oras būna kuo puikiausias, o kai tik atsiranda trys tūkstančiai reikalų, arba mašina sugenda, arba oras pasidaro toks, kad atrodo žemė su dangum maišosi. Sninga dabar. Kalėdinės nuotaikos tai turbūt padaugės, bet man visai patiko tas rudeniškas oras, kai užteko tik palto, dabar reiks ieškoti kailinių.
Šiais metais pirmos mūsų šeimyninės Kūčios ir Kalėdos, įdomu kas bus kitaip?

Testas

Patiko man  čia. Truputį  suvaikėjau matyt :)

Vaikas

Sekmadienį brangiausiojo sesė pagimdė mažiuka berniuką. Truputį per anksti, truputį netikėtai, bet svarbiausia, kad viskas gerai. Pirmadienį buvom aplankyt naujojo giminaičio. Pirmą kartą mačiau paros laiko žmogų. Visas toks mažas, rožinis ir užsimerkęs. Tikėjausi, kad pamatysiu tokį mažą, gražų ir atsiras kažkoki iki tol nebuvę jausmai ar pojūčiai, bet nieko.
Labai buvo įdomu apžiūrėt gimdymo namus iš vidaus, nors mačiau tik tas palatas, kuriose mamytės būna po gimdymo, man patiko, nes kažkaip tikėjausi baisiau. Seselė, kurią sutikom tik įėję sakė, kad galima apžiūrėt ir gimdyklas, bet šita atidėjompo naujų metų.